Šios schemos autorius - Mr. Linsey Hood.
Pirmą kartą schema buvo išspausdinta 1969 metais.
Tai puikus galios ir kokybės derinys.

   Mane jau seniai savo skambesiu prigavo JLH1969 A klasės stiprintuvas. Esu jų sukonstravęs ne vieną. Kiekvienas skirtingas, bet tuo pačiu ir toks pats. Pradėjau nuo mažo galingumo ir žema įtampa maitinamo, kol galiausiai stovi kambaryje gigantas su 32V maitinimo šaltiniu ir kiekvienas kanalas srebia po 2,5A. Dideli radiatoriai užtikrina mano mėgstamą žemą temperatūrą. Žema - tokia, kad galima būtų liesti ranka nebijant nusideginti. Paviršius įkaitęs apie 60 laipsnių jau gali nudeginti ir/ar sužaloti. Kuomet stiprintuvo ramybės srovė nesikeičia, jie pastoviai sklaido tą patį galingumą į aplinką. Toliau viskas priklauso nuo aušinimo radiatorių bei sugebėjimo tą šilumo išspinduliuoti. Vieni tai daro naudodami ventiliatorius priversdami orą cirkuliuoti (tuomet radiatorių gabritai smarkiai sumažėja), kiti naudoja didelius radiatorius neapkęsdami ventiliatorių keliamo triukšmo (kad ir koks jis bebūtų).

   Garsas. Koks gi tas  A klasės garsas? Ogi imkit, sukonstruokit šį ar kokį kitą a klasės stiprintuvėlį ir sužinokite patys. Perspėju dėl pasekmių - klausantis gali šiurpuliukai bėgti kūnu, gali tekti eiti žvilgtelti pro langą išgirdus tai, ko anksčiau negirdėjote klausant Jūsų mėgstamą kūrinį...

Schema:

   Tai klasikinė 1969m schema. Visi rezistoriai - 0,5W galingumo. Kondensatoriai didesnės vardinės įtampos, nei maitinimo šaltinio įtampa. Mano maitinimas 32V, o kondensatoriai 35V. Naudojant geresnių firmų kondensatorius galima nesibaiminti nedidelio 3V skirtumo, nes Surge Voltage bus didesnė nei darbinė įtampa bent jau keliais voltais. Pigūs gali nelaikyti net ir to kas ant jų užrašyta. Išėjimo kondensatorių baterija (arba sumuštinis) pagal skonį. Tiksliau didelės talpos elektrolitinis kondensatorius - kuo žemesniam įmanomam dažniu atkurti, mažesnės talpos kondensatorius neapribos aukštų dažnių. Įėjimo kondensatorius C2 kuo geresnės kokybės. Šioje vietoje pilnai pakanka ir 0,47uF, bet didesnė talpa geriau atsilieps žemiemes dažniams. Galiniai tranzistoriai T3 ir T4 parenkami pagal stiprinimus. Vadinasi teks arba pirkti parinktas poras, arba parinkinėti stiprinimus patiems perkant saują tranzistorių.  Aš parinkinėjau Sanken 2SC2922. Iš 10vnt kaip nekeista parinkau sau (su jei gerai pamenu Hfe apie 84) keturis vienetus ir dar atliko 4 vienetai taip pat realiai panaudojami. Paskutiniai du buvo visiškai į mišką. Paderinami rezistoriai - daugiasūkiai Bourns. Rezistorius panaudojau Takman Carbon Film 0,5W, mažesnieji kondensatoriai Nichicon Fine-Gold FG Series for Audio, ir Panasonic FC šuntuoti Evox Rifa SMR plėveliniais. Geriausias skambesys buvo naudojant K40Y-9 1uF NOS PIO rusišką kondensatorių įėjime. Tranzistoriui T2 galima prisukti nedidelį radiatoriuką, ar tiesiog aliuminio plokštelę papildomam korpuso ploto padidinimui. Jo korpuso temperatūrą po 3h darbo - 55C. Pasak datasheet esant 75C case (tranzistoriaus korpuso) temperatūrai jis gali sklaidyti net 12W. Šioje schemoje jis dar toli iki savo maksimumo. Nesudegs ir nenaudojant papildomo aušinimo.

Maitinimo šaltinis:

   Maitinimo šaltinis gan didelis ir sunkus. Panaudotas 24V ir 10A EI tipo transformatorius. Įjungimo metu pikines sroves riboja minkšto paleidimo schema (schemoje ji neparodyta). Galingi DO-5 tipo Schottky diodai prisukti prie masyvaus aliuminio kampuočio, kuris turi kontaktą su viso korpuso aliuminiu dugnu ir dar papildomai perteptas termo pasta šilumos laidumui pagerinti. Schottky diodai turi mažą įtampos kritimą palyginti su paprastais diodais. Vadinasi ir mažesnį galingumą tenka sklaidyti. Toks aušinimas kokį sukonstravau realiai nereikalingas. Puikiai tinka ir mažesni radiatoriukai.
   Kondensatoriai filtracijai sujungti į bateriją, kuri sumoj sudaro apie 180.000uF Bendra plokštelė, prie kurios varžtais prisukami kondensatorių minusai tampa bendru minuso tašku. Visa kondensatorių baterija šuntuojama vėlgi Rifa plėveliniu kondensatoriumi, kad nesusidarytų parazitinių triukšmų toliau jungiant kitas stiprintuvo dalis laidais. Rezistoriai R1-R2 paprasčiausiai sudaro varžą kondensatorių iškrovimui išjungus prietaisą.

 Stiprintuvo derinimas nėra sudėtingas. Prieš įjungiant, paderinami rezistoriai nustatyti į viduriniąją padėtį. Derinti geriausiai naudojantis dviem multimetrais. Vienas matuoja srovę taške A, kitas matuoja įtampą tarp taško B ir minuso. Derinam po vieną kanalą atskirai. Įjungus matome kiek srovės ima stiprintuvas. Ją sureguliuojame iki norimos keisdami paderinamą rezistorių R8. Mano atveju tai yra 2,5A. R2 reguliuojame tol, kol taške B turime lygiai pusę maitinimo įtampos. Mano atveju tai 16V. Taip su kiekvienu kanalu. Apšilus stiprintuvui, maždaug po 10-15min matavimus pakartojame ir patikriname ar nustatymai nepasikeitė. Aš įdomumo dėlei matavau tris valandas tuo pačiu tikrindamas kiekvieno komponento temperatūrą. Uždarame korpuse aplinka sušyla virš 40 laipsnių, tuo pačiu ir visi joje esantys komponentai.

   Stiprintuvo viduje sumontavau tranzistorių korpuso temparatūros analoginę indikaciją. Tai paprasčiausiai analoginis galvanometras perdaryta ir sukalibruota skale. Sumontuotas ir gelsvas, tarsi senoviško stiliaus, pašvietimas. Aplink garso reguliavimo rankenėlę geltoni silpnai žibantys LED diodai. Stiprintuvo viduje maža PCB su trim paderinamais potenciometrais skirtais ryškumui reguliuoti.

   Priekis padekoruotas ąžuolo faneruote, ir žinoma, lipduku - pavadinimu.

PCB plokštę galite parsisiųsti. Atsidaro ExpressPCB programa. Spausti čia.

2012.11.01